Ortognatinės operacijos atliekamos tik tais atvejais, kai pacientui nustatoma skeletinė sąkandžio anomalija, t.y. žandikaulių formos ir dydžio neatitikimas, dėl kurio dantys sukandami neteisingai. Visais kitais atvejais, pavyzdžiui, kuomet yra susigrūdę, kreivi arba atsikišę dantys, o žandikaulių tarpusavio padėtis taisyklinga, operuoti nereikia.

Anksčiau visos sąkandžio anomalijos, netgi skeletinės, buvo gydomos be operacijos. Pacientai ilgus metus nešiodavo išimamas plokšteles arba ant dantų priklijuotus breketus, kurių pagalba buvo stengiamasi išgauti kiek galima geresnį dantų kontaktą, nesvarbu, kokioje padėtyje bebūtų žandikauliai. Šis metodas vadinamas maskavimu, kadangi gydymo metu pagerinama tik kramtymo funkcija, o tikroji anomalijos priežastis, netaisyklinga žandikaulių tarpusavio padėtis, nepašalinama.

Maskavimas pagerina sąkandį, tačiau neišsprendžia daugelio kitų problemų, apie kurias pacientas turėtų žinoti:

  • Sąnarių funkcija. Dėl netaisyklingos žandikaulių padėties smilkininiai-apatinio žandikaulio sąnariai patiria didesnį nepalankų krūvį ir dėl to gali greičiau dėvėtis. Tai gali pasireikšti sąnarių skausmu, traškėjimu, poškėjimu, mažėjančiu išsižiojimu. Būklę gali dar labiau pabloginti dantų griežimas naktį ir stiprus dantų sukandimas dieną.
  • Kvėpavimo funkcija. Esant galiniam ir/arba atviram sąkandžiui, kuomet apatinis žandikaulis nepakankamai išsivystęs arba yra neteisingoje padėtyje, dažni kvėpavimo funkcijos sutrikimai. Dėl susiaurėjusios burnaryklės pro ją į plaučius patenka mažesnis oro kiekis. Nakties metu atsipalaidavus raumenims, apatinis žandikaulis dar labiau atsitraukia atgal, o burnaryklė dar labiau susiaurėja, dėl to žmogus pradeda knarkti. Esant šiai sąkandžio anomalijai, neretai nustatoma ir miego apnėja. Dėl nakties metu sustojančio kvėpavimo ir nepakankamo aprūpinimo deguonimi žmogus jaučiasi nuolat pavargęs ir neišsimiegojęs. Ši būklė turi neigiamą įtaką visoms organizmo sistemoms.
  • Dantų dėvėjimasis. Esant skeletinėms sąkandžio anomalijoms, o ypač atviram sąkandžiui, greičiau dėvisi dantys. Nusidėvėjusius dantis sunkiau restauruoti, jie dažniau skyla.
  • Kramtymo funkcija. Atvirkščio ir ypač atviro sąkandžio atvejais kramtymo efektyvumas yra mažas, sudėtinga atkąsti maistą, jį gerai susmulkinti. Dėl to nuryjamas nepakankamai sukramtytas maistas ir apsunkinamas visos virškinimo sistemos darbas.
  • Veido estetika. Skeletines sąkandžio anomalijas visuomet lydi joms būdingi veido bruožai. Atvirkščio sąkandžio atvejais pastebimas masyvus smakras ir įdubusi viršutinė lūpa, galinio sąkandžio atvejais - mažas smakras ir gili smakro-lūpos raukšlė, o atviro sąkandžio atveju - aukštas veidas, mažas smakras ir įtemptos lūpos.
  • Pasiekto rezultato stabilumas. Ortodontinio gydymo metu dantys gali pajudėti labai nedaug. Jei gydymo metu bus bandoma panaikinti didelius sąkandžio neatitikimus vien dantų sąskaita, dantys "išeis" už kaulo ribų, susilpnės juos laikantis periodonto raištis, ir tikėtina, kad pacientas gyvenimo eigoje jų neteks anksčiau. Pabaigus ortodontinį gydymą reikia nešioti specialius ortodontinius aparatus - reteinerius, kad dantys negrįžtų į pradinę padėtį. Jei maskavimo metu dantys buvo daug paslinkti, reteinerius gali tekti nešioti visą gyvenimą, nes tokio gydymo rezultatas nėra stabilus.

Taigi, skeletinės sąkandžio anomalijos sąvoka yra platesnė nei vien tik "netaisyklingas sąkandis." Esant šioms anomalijoms dažnai kartu nustatoma ir pablogėjusi sąnarių ir kramtymo funkcija, susiaurėję kvėpavimo takai, nusidėvėję dantys. Todėl ir gydymas gali būti dvejopas:

  1. Maskavimas - ortodontinis gydymas, kurio metu pagal galimybes koreguojama dantų padėtis. Šis gydymas pagerina tik netaisyklingą sąkandį, tačiau neišsprendžia kitų su sąkandžio anomalija susijusių problemų. Gydymas reikalauja ilgalaikio, o kartais ir visą gyvenima truksiančio reteinerių nešiojimo, jo metu gali susilpnėti dantys. Veido profilis gali nepakisti arba nežymiai pablogėti.
  2. Ortognatinis gydymas - kompleksinis ortodontinis ir chirurginis gydymas. Jis pradedamas ortodontiniu paruošimu. Išlyginus dantų lankus, atliekama žandikaulių operacija, kurios metu vienas arba abu žandikauliai fiksuojami naujoje taisyklingoje padėtyje. Po operacijos toliau gydoma ortodontiškai, kol visi dantys suvedami į taisyklingą idealų sukandimą. Šio gydymo metu keičiama žandikaulių padėtis ir ji parenkama tokia, kuri būtų palankiausia sąnarių ir kvėpavimo funkcijoms, kramtymui ir, žinoma, užtikrintų idealią veido estetiką.


 

 
 
Rašykite mums: info@orthognatic.lt
 
2007 © Ortognatinė chirurgija
Sukūrė: amstudio